Prabangus, istorinis ir retas turtas Italijoje | Vila Sultana Ospedaletti | Pirmasis kazino Italijoje

Vila Sultan! Tarp prabangiausių nekilnojamojo turto Italijoje ir pasaulyje ypatingu prašmatnumu išsiskiria Ospedalečio vila Sultana – monumentalus pastatas su trimis kupolais, kuriame kadaise buvo įsikūręs pirmasis kazino Italijoje. Šiandien ši prestižinė, prabangi prabangi vila laikoma istoriniu šalies kultūros paminklu ir pagrindine atrakcija, kurią turistai linkę pamatyti nusprendę aplankyti garsųjį Ospedalečio kurortinį miestelį.

Šiandien sunku patikėti, kad tolimais 1860 m. Ospedalečio komuna tebuvo kaimas, susidedantis iš kelių namų, tačiau jau 1871 m. šis apsnūdęs žvejų kaimas pabudo iš miego. Ar ją pažadino valstybinė geležinkelių bendrovė „Societ“? „Anonima Ferrovia Alta Italia“ (SFAI), kuri kartu su šalies vyriausybe pradėjo grandiozinio geležinkelio tiesimo projekto įgyvendinimą. Viskas klostėsi gerai, o 1974 metais Ospedalečio geležinkelio stotis net įsigijo savo paštą su telegrafu.

Ospedalečio istorijos lūžis buvo 1880 m. rugpjūčio 30 d. Būtent šią dieną prancūzų kompanija Lyonnaise Soci?t? Fonci?re nusprendė išplėtoti nedidelę geležinkelio stotį ir paversti ją tikru turtingų turistų rojumi. Šį sprendimą paskatino tai, kad bendrovės – vienos iš pirmaujančių nekilnojamojo turto bendrovių Prancūzijoje – vadovybė lankėsi Ospedaletti ir taip susižavėjo šia vieta, kad nusprendė skubiai sukurti viską, kas reikalinga poilsiui bet kuriuo metų laiku. Jau kitą mėnesį prancūzų investuotojai įsigijo didžiąją dalį komunai priklausiusios žemės. Po to pradėta tiesti dvylika naujų erdvių gatvių, kurių bendras ilgis siekė 9430 metrų. Lygiagrečiai statomas brangus nekilnojamasis turtas – elegantiški ir net didingi pastatai: vilos Auster, Belvedere, Clotilde, Ducha, La Tour, Christie, Cirio, Rosalia. Investuotojai nepamiršo ir prabangių viešbučių, skirtų turtingiems svečiams apgyvendinti, vieną po kito statydami Royal, Riviera, Metropol ir Suiss viešbučius. Ir galiausiai 1883 metais pirmoje pakrantėje buvo pastatytas viešbutis „Queen Margarita“, o Corso Regina Margherita gatvėje – Ospedeletti perlas – prabangi vila „Sultana“.

Prancūzų investuotojai pasirūpino ir kelio tiesimu omnibusams – dideliems vežimams, traukiamiems vieno arklio. Šiuo keliu, jungiančiu Ospedaletti su garsiuoju kurortiniu San Remo miesteliu, keliauti galėjo visi, o ne tik pavieniai aukštuomenės atstovai, o tai tapo dar vienu neginčijamų jo privalumų. Pridurkime, kad būtent tais metais, didelių statybų ir šviesių vilčių metais, prasidėjo ūkio sektorių atsiradimas, nemaža dalimi nulėmęs komunos ateitį. Visų pirma, kalbame apie turizmą, kuris sparčiai vystėsi dėl madingų viešbučių ir nuostabaus klimato. Be to, buvusio žvejų kaimelio gyventojai labai aktyviai pradėjo auginti gėles (pirmiausia gvazdikus), o intensyvi gėlininkystės plėtra prasidėjo praėjus keleriems metams po to, kai Ospedalečio stoties aikštėje buvo sukurtas pirmasis šalyje gėlių turgus.

O kaip Villa Sultana? Apie šį nuostabų istorijos ir architektūros paminklą verta papasakoti plačiau. O istoriją pradėti verta nuo pastato aprašymo, kuris, būdamas elitiniu pramogų klubu, tarsi magnetas į savo sales traukė turtingus turistus iš viso pasaulio. „Villa Sultana“ yra ant kalvos Ospedaletti centre, apie 250 metrų nuo jūros. Pastatą supa vešlus parkas su palmėmis ir aukštais medžiais, išsidėsčiusiu 14 000 kvadratinių metrų sklype, taip pat neįprastai atrodantis botanikos sodas. Vilos statybos darbai pradėti 1883 metais ir truko lygiai metus. Šio šedevro autorystė priklauso Nicos gyventojui, architektui S.M. Biacini (1841-1913), jam padėjo lordas Jocelin iš Mentono ir ponas Bonfante iš San Remo. Dekoratorius buvo p. Morgari, Turino dailės muziejaus inspektorius, o ponai Meroni, Fosati, Pavesi ir Crespi buvo atsakingi už likusios vilos dekoravimą. Galiausiai šio projekto darbų organizatoriaus laurai priklauso ponui Marmaglia iš Turino. Garsiausias prancūzų renesanso meno tyrinėtojas Garnier (1825-1898) rašė, kad architektas Biacini, dirbdamas prie Sultonos vilos projekto, rėmėsi Monte Karlo kazino eskizais, pastatytais pagal jo paties projektą. tarp 1878 ir 1979 m.

Vienaip ar kitaip, bet lyginant su kitais Ligūrijos pastatais, Villa Sultana išsiskiria unikalia architektūra. Jos išvaizdoje iškart akį traukia prancūziškos kilmės eklektikos bruožai, būdingi prancūzų renesansui. Kaip ir kiti šio stiliaus pastatai, visa išskirtinė vilos „Sultana“ prabanga yra tiesiogiai susijusi su italų renesanso architektūrinių elementų naudojimu, savo dvasia panašių į didžiąją Mikelandželo ir da Vinčio epochą. Trumpam mintyse pasivaikščiokime po Sultonos vilą, kuri leis geriau įsivaizduoti šio nuostabaus pastato išorinę išvaizdą ir vidinį išdėstymą. Pradėję nuo Karalienės Margaritos viešbučio, eisime parko takais ir eisime tiesiai į elegantiškus centrinius laiptus. Lipdami marmuriniais laipteliais atsidursime atriume – didžiulėje salėje, kurią pelnytai galima vadinti viso pastato širdimi. Nepaprastą įspūdį, kurį palieka Sultanos vilos atriumas, daugiausia lemia jo grandiozinis dydis (salės plotas 100 kvadratinių metrų) ir neįprasta aštuonkampė forma. Kitas atriumo įdomumas buvo langas, esantis tiesiai stoge 25 metrų aukštyje nuo žemės. Pro šį langą saulės šviesa laisvai liejosi į atriumą, leisdama laisvai mėgautis bedebesuotu Italijos dangumi.

Deja, prieširdžio stogas, pagamintas kupolo pavidalu, taip pat aštuonkampio formos, įgriuvo 1989 m., o apie jo buvusį puošnumą šiandien galima spręsti tik iš išlikusių nuotraukų. Iš atriumo galime patekti į kelias patalpas vienu metu. Tai 35 kvadratinių metrų ploto baras, 60 metrų aptarnavimo koridorius ir du šoniniai vilos sparnai, kurių kiekvieno plotas apie 65 kvadratinius metrus. Savo ruožtu iš kiekvieno sparno atsiveria takas į galeriją, kurios plotas apie 180 kvadratinių metrų, o aukštis – 9 metrai. Praėję į pietinę galerijos dalį, galėsime pasigrožėti nuostabiu verandos vaizdu. Taip pat galite eiti palei pagrindinį pastato fasadą, kur taip pat eina takas - jis baigiasi šalia dviejų pusapvalių terasų, esančių vilos šonuose. Villa Sultana buvo sumanyta kaip kazino, o tai reiškia, kad jos centras buvo lošimo kambarys. Vėliau, šiek tiek pertvarkius, čia buvo atidarytas pramogų klubas, kuriame žaidė ir linksminosi Rivjeros svečiai – puikūs aristokratai iš Vakarų ir ypač Rytų Europos, šnekučiavosi įvairiausiomis temomis ir ramiai leido laiką, šiukšlindami pinigus. Be to, čia buvo organizuojami socialiniai renginiai, konferencijos, simpoziumai, įvairios ceremonijos, muzikiniai vakarai. Pramogų salės, draugiška atmosfera, skani virtuvė ir nuostabūs baliai, taip pat galimybė pažinti įmantriausią publiką ir užmegzti verslo ryšius čia viliojo geriausius šalies svečius.

vila sultana

Ne be reikalo vila „Sultana“ siejama su pervežimo koncepcijos gimimu, kuris buvo organizuojamas siekiant dar didesnio lankytojų komforto. Iškart traukiniu atvykus į Ospedalleti kilmingus turistus prie pat stoties pasitiko vagonai, o vėliau ir automobiliai, nugabenę į garsiąją pramogų vietą. Netrukus dėl čia atvykusių pasiturinčių žmonių įvairovės net iškilo būtinybė įrengti maldos kambarius įvairių religijų ir tikėjimų atstovams. Specialiuose vilos kambariuose, kiekvienas savo kambaryje, Vokietijos evangelikų bažnyčios reprezentacija, kurioje pamokslavo pastorius Hartmannas, Anglikonų bažnyčios reprezentacija ir dvi nekatalikų koplyčios. 1884 m., savo atidarymo metais, „Villa Sultana“ gavo Sanremo prefekto išduotą lošimo licenciją ir tapo pirmuoju kazino Italijoje.

Vila „Sultana“ tokia išliko iki 1905 m., kai licencija buvo perduota iki šiol veikiančiam San Remo miesto kazino. Nuo tada elegantiška vila atliko privataus turtingųjų klubo vaidmenį, kuriame vis dar gyvena turtingi ponai. Tai tęsėsi iki 1914 m. rugpjūčio mėn., kai prasidėjęs pasaulinis karas užbaigė laimingą laiką, kuris liko istorijoje pavadinimu Belle Epoque. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, vila „Sultana“, tuo metu buvusi ilgus metus uždaryta, veikė kaip karinių dalinių namai iki ginkluoto konflikto pabaigos ir SSRS pergalės prieš Vokietiją. Vėliau vila buvo šiek tiek atnaujinta. Tam tikri pokyčiai paveikė vidaus architektūrą, todėl šį pastatą buvo galima naudoti kaip privačią rezidenciją. Vila išliko privačia rezidencija iki šeštojo dešimtmečio pabaigos, kol ją ištiko toks pat liūdnas likimas, kaip ir daugelį kitų Italijos kultūros paveldo paminklų. Didingas pastatas, kuris kadaise buvo tikra Europos aristokratijos kolorito Meka, pamažu nyko ir iki šiol neatstatytas.

Siūlome investuotojams, turtingiems žmonėms, mylintiems Italiją ir jos istoriją, įsigyti šį sklypą. Derybos vyksta tik privačiame pokalbyje. Projektai ir visi susiję dokumentai yra paruošti svarstymui.